Jokūbas Kazlauskas (1904–1993) buvo Lietuvos žydų kilmės dailininkas, tarptautinėje meno erdvėje žinomas ir kaip Jacob arba Jacques Koslowsky. Jis gimė 1904 m. kovo 13 d. Pakuonyje, o mirė 1993 m. spalio 30 d. Maljorkos Palmoje, Ispanijoje. Nuo jaunystės pasižymėjo meniniais gabumais – 1920–1924 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau studijavo Florencijoje, kur gilino tapybos žinias pas žymų italų dailininką Felice Carena.

Baigęs studijas kurį laiką gyveno Tel Avive, kur tapė Palestinos vaizdus ir dirbo meno kritiku. Vėliau persikėlė į Paryžių, studijavo École des Beaux-Arts ir aktyviai dalyvavo Prancūzijos meno gyvenime. Jo dirbtuvę lankė žinomi to meto menininkai, tarp jų Henri Matisse’as ir Chaimas Sutinas. Antrojo pasaulinio karo metais, bėgdamas nuo nacistinės okupacijos, išvyko į Niujorką, kur dirbo iliustratoriumi ir tekstilės dizaineriu. 1946 m. tapo JAV piliečiu, tačiau netrukus grįžo į Prancūziją.

Jokūbas Kazlauskas tapė gamtos ir architektūrinius peizažus, figūrines kompozicijas, moterų aktus bei natiurmortus. Jo kūryboje derėjo akademinio piešinio pagrindai ir modernios XX amžiaus meno kryptys. Menininko darbai buvo eksponuojami įvairiose Europos ir Amerikos galerijose, o 1952 m. du jo paveikslai buvo įtraukti į Prancūzijos nacionalinę kolekciją. Nuo 1969 m. jis nuolat gyveno Maljorkoje, kur tęsė kūrybinę veiklą iki gyvenimo pabaigos.

Jokūbas Kazlauskas laikomas vienu žinomiausių iš Lietuvos kilusių žydų dailininkų, kurio kūryba jungė Lietuvos, Prancūzijos, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų menines tradicijas.