Mikas Šileikis (1893–1987) buvo lietuvių dailininkas ir rašytojas. Jis gimė 1893 m. spalio 15 d. Liminėlio kaime, Degučių valsčiuje, o mirė 1987 m. gruodžio 17 d. Čikagoje. 1913 m., vengdamas Rusijos carinės valdžios karo prievolės, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1923 m. baigė Čikagos meno institutą ir aktyviai įsitraukė į lietuvių kultūrinį gyvenimą išeivijoje. Mikas Šileikis buvo vienas iš Čiurlionio dailės galerijos Čikagoje steigėjų, o 1957–1962 m. ėjo jos direktoriaus pareigas.

Dailininkas daugiausia tapė peizažus, kuriuose vaizdavo saulėtas kopas, paplūdimius, miško tankmes, parkus ir sodus. Dėl dažnai tapytų kopų motyvų jis buvo vadinamas kopų tapytoju. Tarp žinomiausių jo darbų yra „Kopos“, „Žiema“ ir „Miesto parke“. Be peizažų, M. Šileikis kūrė portretus, akvareles bei iliustravo knygas. Jo kūrybai būdinga realistinė ir postimpresionistinė meninė raiška.

Mikas Šileikis buvo ne tik dailininkas, bet ir aktyvus literatas. Jis rašė noveles, apybraižas, feljetonus, apsakymus, dailės kritikos straipsnius, taip pat vertė romanus. Jo straipsniai buvo publikuojami lietuvių išeivijos leidiniuose. Menininko kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, o Zarasų krašto muziejuje yra įrengta Mikui Šileikiui skirta paveikslų galerija. Jo kūrybinis palikimas yra svarbi Lietuvos ir lietuvių išeivijos kultūros dalis.