Jonas Rimša (1903 – 1978) – dailininkas, tapytojas. Gimė 1903 m. Svėdasuose (Anykščių r.). Mirė 1978 m. Santa Monikoje (Kalifornija).
Per I-ąjį pasaulinį karą gyveno Ukrainoje. 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1925 m. išvyko į Braziliją, vėliau persikėlė į Argentiną. Buenos Airėse 1931–1934 m. studijavo nacionalinėje dailės akademijoje. Nuo 1934 m. dalyvavo parodose (Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Brazilijoje, Peru, JAV ir kt.). 1938 m. dalyvavo IV Rudens dailės parodoje; kūriniai sulaukė pripažinimo. 1943 m. Bolivijoje, Sukrės mieste įkūrė Meno mokyklą, buvo jos vadovas. 1944 m. mokyklą uždarius La Pase įkūrė privačią dailės mokyklą. Už nuopelnus Bolivijos kultūrai pelnė Andų Kondoro ordiną – garbingiausią Bolivijos civilinį apdovanojimą
J. Rimša – vertinamas įvairių užsienio šalių dailėtyrininkų. Lietuvoje jo kūrinių nėra daug (daugiausia jų Bolivijos, JAV muziejuose). Dailininkas nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, portretų, sukūrė originalią akvarelės techniką. J. Rimšos kūrybai įtakos turėjo ispanų tapybos koloritas, senoji indėnų kultūra, kurioje įžvelgė analogijų su archaišku lietuvių liaudies menu, saulės kultu, papročiais. Dailininkas vertino indėnų drabužių meniškumą, lietuvių tautinį kostiumą primenančią spalvų darną, ornamento simboliką. Ankstyvieji J. Rimšos kūriniai realistiniai, sodrių, tamsių spalvų, vėlesniems būdinga egzotiški motyvai, dekoratyvumas, ekspresyvios stilizuotos formos, raiškus kontūras, kontrastingos spalvos. Kūrinių kompozicijos meistriškai ritmiškai suręstos, koloritas – darnus ir emocingas: įtaigiai skamba žali ir raudoni, raudoni ir auksiniai tonai. (Parengta pagal LIMIS ir LDM dailininkų duomenų bazės informaciją).
Žiūrėti visus menininko produktus
