Pijus Veliuoniškis (Pius Adamowitsch Welonski, 1849–1931)
Merginos galva
1882, bronza, liejimas, Ø 43
Sign. AK: parašas, 1882 m. Roma
Pijus Veliuoniškis (taip pat žinomas kaip Pijus Velionskis) – XIX a. pabaigos lietuvių kilmės skulptorius, palikęs pėdsaką Europos kultūriniame ir meniniame pavelde.
Gimęs bajorų šeimoje, Veliuoniškis anksti parodė meninius gabumus. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje, kur įgijo tvirtus akademinės skulptūros pagrindus ir tapo akademijos nariu. Vėliau tobulinosi Romoje, kur susipažino su antikinio meno tradicijomis ir pradėjo kurti darbus, įkvėptus klasikinės estetikos.
Veliuoniškio kūryba pasižymi neoromantizmo ir neoklasicizmo bruožais. Jo skulptūros dažnai vaizduoja istorines ar mitologines figūras, perteikia gilią emocinę išraišką ir subtilų formų modeliavimą. Vienas žymiausių jo darbų – bronzinis paminklas poetui Vladislavui Sirokomlei, atidengtas 1908 m. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje, kuriame poetas pavaizduotas grojantis lyra.
Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido užsienyje, Veliuoniškis išlaikė ryšį su Lietuva per savo kūrybą, kurioje dažnai atsispindi lietuviškos tematikos ir simbolikos elementai. Jo darbai buvo eksponuojami įvairiose Europos parodose, pelnė pripažinimą ir įvertinimą. Pijus Veliuoniškis mirė 1931 m. Varšuvoje, palikdamas turtingą meninį palikimą, kuris iki šiol vertinamas kaip svarbi Lietuvos ir Europos skulptūros istorijos dalis.
