Stasys Krasauskas (1929–1977)
Augustino Griciaus šaržas

Stasys Krasauskas (1929–1977) buvo vienas žymiausių Lietuvos grafikų, knygų iliustratorius, pedagogas ir sportininkas. Jis gimė 1929 m. birželio 1 d. Kaune, o mirė 1977 m. vasario 10 d. Maskvoje. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, kuriame vėliau dėstė grafiką ir piešimą. Nuo 1959 m. aktyviai dalyvavo meno parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Stasys Krasauskas daugiausia kūrė linoraižinio, medžio raižinio, litografijos ir cinkografijos technikomis. Jis iliustravo daugybę knygų, tarp jų Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“, „Siena“, Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ ir Viljamo Šekspyro „Sonetus“. Jo kūrybai būdingas metaforiškumas, simbolių gausa, filosofiškumas ir asociatyvūs vaizdiniai. Menininko darbuose ypač svarbi linija – plonos baltos linijos juodame fone sukuria judesio, ritmo ir skambėjimo įspūdį.

Dailininkas sukūrė daug žinomų estampų ir grafikos ciklų, tokių kaip „Jaunystė“, „Dviese“, „Kur eini, žmogau?“, „Vasara“, „Langas“, „Judesys“, „Skrydis“ ir „Moters gimimas“. Jo kūryboje dažnai nagrinėjamos žmogaus gyvenimo, meilės, laisvės, jaunystės, karo ir taikos temos. Stasio Krasausko darbai išsiskiria emocionalumu, menine įtaiga ir humanistinėmis idėjomis, todėl jis laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus Lietuvos grafikos meistrų.

Be meninės veiklos, Stasys Krasauskas buvo talentingas sportininkas. Jis daug metų užsiėmė plaukimu ir vandensvydžiu, gerino Lietuvos rekordus ir buvo Lietuvos vandensvydžio rinktinės kapitonas. Jo kūrybinis palikimas iki šiol vertinamas Lietuvoje ir užsienyje, o jo darbai saugomi muziejuose bei meno kolekcijose.

Žiūrėti visus menininko produktus