Viktoras Vizgirda (1904–1993) Kelias į sodybą

Viktoras Vizgirda (1904-1993) tapytojas, pedagogas, scenografas, dailės gyvenimo organizatorius, knygų iliustratorius, kritikas. Daugiausia tapė peizažus, natiurmortus, portretus, autoportretus, figūrines kompozicijas, kūrė vitražus. Jo kūrybai būdinga meistriška tapysena, lyrizmas, nuotaikų niuansai, ekspresija, išraiškingos, sodrios spalvos.

V. Vizgirda dalyvavo steigiant Ars dailininkų grupę, dalyvavo jų rengiamose parodose. 1938 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. XX a. 4-ajame dešimtmetyje per vasaros atostogas keliavo po Europą. 1940–1941 m. persikėlė gyventi į Vilnių, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijos direktorius.
1944 m. išvyko iš Lietuvos ir 1946–1949 m. Freiburgo taikomosios dailės mokykloje skaitė tapybos paskaitas. 1950 m. apsigyveno Bostone, JAV. 1966 m. Lietuvos dailės muziejuje atidaryta jo personalinė paroda – pirmoji lietuvių išeivijos paroda sovietinėje Lietuvoje. Mirė 1993 m. liepos 10 d. Codo kyšulyje, JAV, palaidotas Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Alkos muziejus Telšiuose, Aušros muziejus Šiauliuose, užsienio šalių muziejai bei privačios kolekcijos.(Parengta pagal L: V. Liutkus Viktoras Vizgirda Vilnius 2000.)

„Vizgirda – tai subtiliausias mūsų kartos tapytojas, nepralenktas lyrinio jausmo platumu ir jo turtingumu […]“. (A. Gudaitis. Iš I. Korsakaitė, I. Kostkevičiūtė ir kt. „XX a. Lietuvių dailės istorija II (1900 – 1940)“, Vilnius: Vaga, 1983; p. 105).

Žiūrėti visus menininko produktus