Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806–1885)
Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje. 1850–1851 m. Chromolitografija, sukurta pagal K. Ripinskio piešinį.
Iš J. K. Vilčinskio „Album de Vilna“ („Vilniaus albumo“), II serija, Nr. 40. Litografuota Paryžiaus R. J. Lemercier spaustuvėje. Pop., XXxXX. Įrašas apačioje: „POMNIK GROBOWY J. TYSZKIEWICZA BISKUPA WILEŃSKIEGO. Znajdujący się w Kościele Katedralnym Wileńskim“.
Vienas svarbiausių ir unikaliausių Lietuvos tarpsukiliminio laikotarpio (1832-1863) dailės gaivinimo reiškinių – „Vilniaus albumas”, kurį 1845-1856 m. išleido Jonas Kazimieras Vilčinskis. Šis meno mecenatas ir kolekcininkas, atsisakęs gydytojo praktikos, atsidėjo kultūrinei veiklai ir stengėsi savaip formuoti vis menkstantį Lietuvos įvaizdį Europoje ir parodyti Lietuvos dailininkų kūrybą, mobilizuoti jų jėgas. „Vilniaus albumą“ jis pradėjo leisti apie 1845 m. Leidžiant „Vilniaus albumą“, Vilčinskiui pavyko suburti geriausius tuo metu Vilniuje gyvenusius dailininkus. Norėdamas kuo geresnės kokybės, litografijas nusprendė atspausdinti Paryžiuje, garsioje Lemersjė (Rose Joseph Lemercier) litografijos spaustuvėje, o raižinius – Paryžiaus ir Londono raižinių spaustuvėse. „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o pastarosios – sąsiuviniais. Išėjo 6 nevienodos apimties ir formato „Vilniaus albumo“ serijos, sudarančios per 350 grafikos kūrinių. Juose pavaizduoti Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių peizažai, architektūros ir dailės paminklai, istorinių asmenybių ir žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretai.
