Vytautas Osvaldas Virkau (1930 – 2017)
Kaukolės lagamine
1961, drb., al., 75,5 x 70,5
Vytauto Osvaldo Virkau (1930 – 2017) tapyba išsiskiria modernistine, abstrakcionistine kryptimi, kurioje svarbiausi tampa spalvos, linijos ir formos santykiai, o ne realistinė daiktų atvaizdavimo tikrovė. Jo kūryboje juntamas emocinis santykis su gamta ir kultūra, perteiktas per spalvinius laukus, struktūrinius kontrastus bei simbolinius motyvus. Dažnai jo darbai balansuoja tarp abstrakcijos ir atpažįstamų formų — galima įžvelgti peizažo, architektūros, žmogaus figūros ar religinės nuojautos užuominas, tačiau jos visada apibendrintos, tarsi „sulietos“ į vieningą vaizdo ritmą. V. O. Virkau tapyba yra svarbi lietuvių išeivijos dailės dalis. Ji atspindi: modernios dailės vystymąsi tarp JAV lietuvių, asmeninės tapatybės ir kultūrinės atminties temas, ir dialogą tarp Rytų Europos simbolizmo ir Vakarų modernizmo.
Jo kūriniai jungia lietuvišką lyrizmą su vakarietiška abstrakcijos kultūra, todėl menotyrininkai jį laiko vienu brandžiausių lietuvių išeivijos modernizmo atstovų.
