Jonas Rustemas (apie 1762–1835) Žydas su knygomis

Aprašymas

Jonas Rustemas (apie 1762–1835)
Žydas su knygomis
apie 1830, pop., pieštukas, akvarelė, 20 x 10

Jonas Rustemas, Žydas su knygomis, apie 1830, pop., pieštukas, akvarelė, 20 x 10, nesignuotas, po atvaizdu, apačioje centre, vėlesnis užrašas pieštuku: Rustem.
Vilniaus dailininkas, Tapybos ir piešimo katedros profesorius Jonas Rustemas (1762– 1835) garsėjo smulkiųjų formų kūriniais – piešiniais ir akvarelėmis, kuriuose fiksuodavo įvairias natūroje pastebėtas scenas, miestiečių ar bajorų tipažus. Neretai jo skvarbų žvilgsnį patraukdavo spalvingos Vilniuje ir Lietuvos provincijos miesteliuose gausiai gyvenusių žydų figūros. Privačiame rinkinyje esanti akvarelė, vaizduojanti knygų glėbį nešantį žydą prekeivį, gali būti laikoma būdingu tokio tipo Rustemo kūrinių pavyzdžiu. Kita vertus, reikia pastebėti, kad originalių mažųjų Rustemo kūrinių, ypač akvarelių, išliko ne itin daug – dauguma jo piešinių žinoma tik iš grafinių kopijų (Gotlibo Kislingo raižytų kortų ar Kazimiero Bachmatavičiaus litografijų), o tarp išlikusių originalų vyrauja piešiniai tušu ar sepija. Tokio pobūdžio Rustemo darbai pasižymi didele atlikimo formų įvairove. Tušu ar pieštuku piešti kūrinėliai dažnai tikslesnio piešinio, akvarele ar sepija atliktuose darbeliuose linijos minkštesnės, o vėlyvosiose akvarelėse ar piešiniuose itin stipriai juntamas atlikimo spontaniškumas, siekis greitai užfiksuoti gatvėje ar užeigoje pamatytą figūrą. Sprendžiant iš šiuos požymius atitinkančių formaliųjų bruožų, o taip pat atsižvelgiant į tame pačiame rinkinyje esantį datuotą ir stilistiškai artimą, galbūt porinį, „Žydės“ atvaizdą, knygas nešančio žydo akvarelė nulieta apie 1830 m., taigi vėlyvuoju Rustemo kūrybos periodu. Atributavimą Rustemui, be kitų bruožų, patvirtina ir šiam dailininkui būdingas, specifinis kojų bei apavo vaizdavimo stilius (plg. il. 1a, b – piešinių iš Varšuvos nacionalinio muziejaus „Žydų vestuvės“ ir „Žydas ir žydė“ (1832) fragmentai).
Knygas nešantis žydas pavaizduotas neutraliame fone, tačiau nesunku įsivaizduoti jį einantį miesto gatvėmis. Pakumpusi, vos nulaikanti knygas Vilniaus prekeivio figūrėlė nestokoja individualumo, bet nėra portretinė. Įdomu, kad panašių, iki smakro prikrautą knygų kalną nešančių žydų prekeivių yra nupiešę ir Rustemo mokiniai. Pavyzdžiui, tokį Vilniaus miestiečio tipažą užfiksavo K. Bachmatavičius viename iš 1837 m. litografijų ciklo „Vilniaus prisiminimai“ lakštų (il. 2), taip pat K. Kukevičius 1839 m. litografijoje „Knygų pardavėjas“ (il. 3). Tai rodo, kad toks knygų nešiojimo būdas buvo įprastas gatvės prekeiviams.
Pasirinkdami piešiamas figūras Rustemo auklėtiniai akivaizdžiai sekė savo profesoriaus pavyzdžiu, bet jų piešiniai kitokie, sausesni ir smulkmeniškesni, stokojantys spontaniškumo. Laisvas, tapybiškas Rustemo piešinys eliminuoja bet kokį natūros „nudailinimą“ ir su jam būdinga humoro ar nepiktos ironijos gaida išryškina charakteringus dailininko dėmesį patraukusio personažo bruožus, o kartu taikliai perteikia apibendrintą Vilniaus knygų prekeivio žydo vaizdinį. „Žydo su knygomis“ akvarelė yra vertinga ir kaip retas vėlyvosios Rustemo kūrybos pavyzdys, ir kaip ikonografinis dokumentas, fiksuojantis būdingą XIX a. Vilniaus gyventojų tipą.

Dr. (hp) Rūta Janonienė
Vilniaus dailės akademijos
Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja