Aprašymas
Jurgis Hopenas (1891-1969) Bronislovas Jamontas (1886 – 1957)
Prieš audrą
XX a, 4 deš., pop, linoraiž, 11,5 x 16
Sign. AD: parašas
Jurgis Hopenas (1891–1969) – grafikas, tapytojas. 1913 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje. 1914–1921 m. gyveno Petrograde. Nuo 1921 m. su pertraukomis studijavo dailę Vilniaus universitete, dėstė Vilniaus piešimo mokykloje. Nuo 1931 m. – Vilniaus Stepono universiteto Dailės fakulteto adjunktas ir Grafikos dirbtuvių vedėjas (docentas – 1937 m.). Nuo 1946 m. gyveno Lenkijoje. 1947–1961 m. Torunės universiteto Grafikos katedros vedėjas.
Savo istorizmu persunktoje kūryboje jis buvo ir dailininkas, ir istorikas, ir restauratorius. J. Hopenas nutapė Vilniaus vaizdų, sukūrė teatro dekoracijų, knygų iliustracijų, restauravo Vilniaus ir jo apylinkių architektūros paminklų interjerų. Visgi labiausiai išgarsėjo raižiniais. Vilniaus baroko bei klasicizmo architektūra tapo svarbiausiu jo grafikos darbų motyvu. 1924–1927 m. trimis aplankais išleido ciklą „Senasis Vilnius”, kuriame matomąjį realizmą derino su romantinėmis nuotaikomis. Apie ciklo lygį liudija tai, jog juos į savo rinkinius nupirko Londono Britų muziejus, Paryžiaus Nacionalinė biblioteka, Varšuvos universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas ir kt. Šie raižiniai taip pat buvo įvertinti 1928 m. lenkų grafikos salone Varšuvoje ir pažymėti sidabro medaliu 1929 m. Poznanėje (Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazės informaciją ir „Vilniaus Meno Mokykla ir jos tradicijos“, red. J. Malinowski, M. Woźniak; R. Janonienė. Toruń: Muzeum Okręgowe w Toruniu, Uniwersytet Mikołaja Kopernika; Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 1996; p. 339).
Bronislovas Jamontas (1886–1957) – dailininkas tapytojas. Mokėsi Ivano Trutnevo (Ivan Trutnev) piešimo mokykloje Vilniuje. Nuo 1919 m. (su pertraukomis) mokytojavo Vilniuje ir jo apylinkėse. 1920 m. su kitais įsteigė Vilniaus dailininkų draugiją. Po karo dėstė Torunės universitete, nuo 1946 m. buvo dailės fakulteto dekanas (meno mokslų daktaras – 1953 m.). Nuo 1915 m. dalyvavo parodose (Lietuvoje, Lenkijoje, JAV, kt. šalyse): individuali – 1939 m. Vilniuje. Yra pelnęs apdovanojimų ir premijų: 1924 m. – didįjį aukso medalį už „Peizažą su kaskada“, taip pat Stepono Batoro universiteto premijas, 1930 m. Auksinį nuopelnų kryžių „už nuopelnus dailės darbų srityje“, 1955 m. – Lenkijos atgimimo ordino kavalieriaus kryžių.
Ankstyvojoje dailininko kūryboje ryškūs modernizmo (kubizmo, moderno) bruožai, dekoratyvumas, stilizacija; vėlesnieji kūriniai – realistiniai, dinamiškos kompozicijos, kontrastingų spalvų. (Parengta pagal: LDM dailininkų duomenų bazę ir „Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos“, red. J. Malinowski, M. Woźniak; R. Janonienė. Toruń: Muzeum Okręgowe w Toruniu, Uniwersytet Mikołaja Kopernika; Vilnius: Vilniaus Dailės Akademija, 1996; p. 341).
