Paskutinis LDK Statuto leidimas, 1819

Aprašymas

Paskutinis LDK Statuto leidimas, 1819
Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego naprzód, za nayjasnieyszego hospodara Zygmunta III, w Krakowie w roku 1588, drugi raz w Wilnie, w roku 1619, z pokazaniem zgody i różnice Statutow Koronnych i W. X. L, trzeci raz za nayjasnieyszego Władysława IV, w Warszawie, w roku 1648, z przydaniem konstytucyy od roku 1550 do 1647, czwarty raz, za nayjasnieyszego Jana Trzeciego, w Wilnie w roku 1698, z przyłożeniem pod artykuły konstytucyi seymowych od seymu roku 1550, aż do seymu roku 1690 oboygu narodom służących, textu samego w niczém nie naruszając, piaty raz [1744] za nayjasnieyszego Augusta Trzeciego, po dwakroć za nayjasnieyszego króla Stanisława Augusta, z przydatkiem summaryuszow, praw i konstytucyy od roku 1764 do roku 1786, teraz za szczęsliwego panowania nayjasnieyszego cesarza i samowładcy Wszechrossyy króla polskiego Alexandra I bez żadney odmiany, podług wydania wileńskiego, roku 1786. W Wilnie: Wileńskie Towarzystwo Typograficzne w Drukarni A. Marcinowskiego, 1819, [22], 356, [127], 47 p.

Trečiasis Lietuvos Statutas – tai brandžiausias ir unikaliausias visų laikų Lietuvos teisės paminklas. Rusėnų kalba parašytas ir netrukus į lenkų bei lotynų kalbas išverstas teisynas buvo sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietinės tautos ir su tam tikrais pakeitimais galiojo net 252 metus – nuo 1588-ųjų iki 1840-ųjų. Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.