Aprašymas
Povilas Puzinas (1907 – 1967)
Uostas
XX a. 6 deš., kart., al., 59,6 x 49,5
Sign. AD: Paul Puzinas
Povilas Puzinas (1907 – 1967) – dailininkas tapytojas. 1921–1922 m. lankė Rygos Kultūros skleidimo draugijos piešimo mokyklą. 1923–1932 m. mokėsi Latvijos Dailės akademijoje pas prof. Vilhelmą Purvitį. 1937–1940 m. buvo piešimo mokytoju Panevėžio gimnazijoje, vėliau dėstė Kauno Dailės institute. Po II pasaulinio karo pasitraukė į Vakarus, nuo 1947 m. apsigyveno JAV. Dalyvavo parodose: Jelgavoje , Rygoje, Vilniuje, Los Andžele, Niujorke,, Čikagoje ir kt. Pelnė apdovanojimų: 1933 m. – Valstybės dailės muziejaus premija už paveikslą „Jelgavos priemiestis“ (Latvija), 1942 m. – premija už „Dariaus ir Girėno portretą“ konkursinėje parodoje Kaune, 1951 m. – aukščiausia premija už „Dvidešimtojo amžiaus madoną“ 6-ojoje tarptautinėje Madonos šventės parodoje Los Andžele, 1956 m. – Amerikos dailininkų profesinės lygos didžioji nacionalinė premija už „Dvidešimtojo amžiaus madoną“, ir kt.
Dailininko peizažai pilkšvo, rusvo ar žalsvo fono, dramatizmo, nerimo nuotaikų. Paveiksluose paprastai neakcentuojama žmogaus figūra, veidas ar aplinkos detalės. Žmogaus drama nėra tiesmukai perteikta, o kuriama pasitelkus pačią tapybos plastiką, šviesos ir šešėlių kontrastus, energingų potėpių žaismę. (Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazės informaciją).
Povilo Puzino kūryboje lietuviška pasaulėjauta susipynė su Latvijos tapybos tradicija ir Amerikos menine aplinka. Rygoje gimusiam ir jaunystę Latvijoje praleidusiam dailininkui didelę įtaką padarė mokslas Latvijos dailės akademijoje, gamtos dainiaus Vilhelmo Purvičio (1972–1945) peizažinės tapybos studijoje. Ten P. Puzinas išmoko gamtovaizdžiu perteikti jausmą ir dvasinę būseną. O gal nerimas dėl Baltijos šalių okupacijos ir priverstinė emigracija bei ją lydėjęs tėvynės ilgesys persmelkė kūrybą dramatizmo ir liūdesio gaida? P. Puzino kūryba pasižymėjo stabilia raida ir harmoninga raiška. Prislopinto pilkšvai žalsvo ar rusvo kolorito paveikslai išlaikė realistinės tapybos toninį modeliavimą, paryškintą tamsiais energingais potėpiais, suteikiančiais kūriniams vidinės įtampos ir melancholijos. Gyvenimas Amerikoje mažai pakeitė kūrybos manierą, tik sustiprino ekspresiją ir nostalgines nuotaikas bei atjautą gyvenimo paraštėse atsidūrusiems žmonėms. Dailininko kūryboje vyrauja romantiniai peizažai, nors jis sukūrė nemažai portretų, figūrinių kompozicijų, natiurmortų. Vis dėlto metafizine nuotaika alsuojančiais gamtos motyvais, blausaus kolorito pajūrio vaizdais ir apleistais statiniais P. Puzinas labiausiai išliejo savo – nuo tėvynės atplėšto emigranto – dvasinę savijautą.
(Dr. Lijana Natalevičienė)
