Aprašymas
Pranciškus Smuglevičius (1745–1807)
Marsas ir Venera
1776, popierius, ofortas, guašas / kartonas, 53,5 x 84,9
Sign. AD: CARLONI
P. Smuglevičiaus tapytas ofortas „Marsas ir Venera“ yra iš „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ Tai XIXa išleistas prabangus leidinys, kurių buvo išleista 30 egzempliorių. Leidimo laikais vienas atspaudas buvo dvidešimt kartų brangesnis nei nespalvota versija. Oforto kontūras ir darbas gali būti traktuojami kaip autografas. Šio kūrinio buvo sukurtos dvi versijos: nespalvota ir prabangi – spalvota. Spalvoti darbai atrodo kaip išbaigtas P. Smuglevičiaus tapybos darbas. Tapyba yra atlikta ant oforto, kuriame labai subtiliai nužymėti kontūrai ir turime tapybą, užpildančią grafinius kontūrus.
Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Pranciškus Smuglevičius (1745–1807), gavęs Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio protekciją ir remiamas LDK iždo, nuo 1765 m. mokėsi Šv. Luko akademijoje Romoje. 1784 m. Smuglevičius iš Romos išvyko į Varšuvą, o 1795 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių.
Smuglevičiaus studijų Romoje metu vietinis antikvaras ir paveikslų pirklys Lodovico Mirri 1774 m. ėmėsi iniciatyvos už savo lėšas atkasti vadinamąsias Tito termas. Dabar jau yra aišku, kad tai nebuvo Tito termos, o Nerono Aukso rūmų (Domus Aurea) griuvėsiai. Rasta įdomi ir turtinga sienų tapyba su gausia ornamentika. Atrastiesiems sienų paveikslams ir ornamentams perpiešti Mirri pasisamdė P. Smuglevičių ir architektą Vincenzo Brenną (1745–1830). Smuglevičius nupiešė 34 piešinius, kartu su Brenna – 20, o pats Brenna nupiešė 5 piešinius bei visus pastato eskizus su išmatavimais. Šiuos piešinius Romos graveris Marco Carloni (1742–1786) išraižė vario plokštėse, jie buvo atspausti, o vėliau visi raižiniai įrišti į albumą „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“, išleistą 1766 m. Jo frontispise yra Smuglevičiaus piešinys su atkastų griuvėsių bendru vaizdu, o pabaigoje pridėtas žinomas grafikos lakštas „Aldobrandinio vestuvės“, išpopuliarintas ankstesnių leidimų. Vos tik pasirodžiusį albumą išpirko italų ir kitų šalių kolekcininkai bei meno mėgėjai.
„Smuglevičiaus, Brenna ir Carloni kūrinys turi išskirtinę reikšmę Europos klasicizmo dailei ir yra statomas į vieną gretą su tokiais leidiniais, kaip Piranesi, Le Roy‘o, Roberto Adamo ir kitų žymių menininkų albumai. Jis yra rimtas mūsų menininko indėlis į naujojo stiliaus formavimąsi.“ (Vilniaus klasicizmas: parodos katalogas, p. 76).