Elena Urbaitytė-Urbaitis (1922–2006)
Kompozicija
1963, drb., tempera, 88,5 x 119
„Didžioji dauguma lietuvių dailininkų atsargiai žvelgė į avangardines meno apraiškas, tokius meno reiškinius, kurių nebuvo prieškarinėje Lietuvoje. Tik keletas jaunesnių lietuvių menininkų, 6–7 dešimtmetyje turėjusių galimybę ilgiau ar trumpiau studijuoti pasaulio meno mokyklose, sąlytį su Vakarų tendencijomis priėmė kaip natūralų ir sugebėjo pasireikšti kaip meninės individualybės negailestingos konkurencijos kupiname JAV meno lauke. Elena Urbaitytė-Urbaitis, Kęstutis Zapkus […etc.], Kazimieras Žoromskis kūrė įspūdingas abstrakcijas tapyboje […]. XX a. 7–9 dešimtmetyje jie buvo kviečiami rengti parodas tarptautinėse JAV ir Vakarų Europos galerijose, dalyvaudavo prestižinėse parodose ir buvo pripažinti jų meninėje aplinkoje. Būtent jie, pokariu Vakarų pasaulyje subrendusi karta, yra stipriausi lietuvių išeivių menininkai, autentiškai susilietę su vėlyvojo modernizmo principais.“ (Dr. Rasa Andriušytė-Žukienė „Lietuvos menininkai pasaulyje“. Iš knygos „Peradresuota“, Vilnius, 2016, p. 20)
