Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Bałzukiewicz, 1887–1976)
Jauno kunigo portretas
1911, drb., al., 86 × 55 cm
Sign. AD: Lucja Balzukiewiczówna/ 1911
Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976)
Gimė 1887 m. Vilniuje, mirė 1976 m. Liubline (Lenkija). Vincento Balzukevičiaus Elenos Ušpulevičiūtės duktė, skulptoriaus Boleslovo ir tapytojo Juozapo Balzukevičių sesuo. Apie 1902–1906 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1907 m. – Paryžiuje pas tapytoją Olgą Boznańską (1865–1940). 1912 m. grįžo į Vilnių, 1912–1913 m. dirbo Gardine. Pirmojo pasaulinio karo metu kartu su Ferdinandu Ruščicu mėgino įsteigti dailininkų sambūrį „Cech Wileński“, restauravo Vilniaus bažnyčių paveikslus. Tapė portretus, peizažus, interjerus (dažnai bažnyčių), religines ir žanrines kompozicijas, gėlių natiurmortus. Portretams būdingas realizmas, peizažams – impresionizmo įtaka. Nuo 1946 m. gyveno Lenkijoje.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Palenkės muziejuje Balstogėje ir kt.
Parengta pagal: Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. (57. Vilniaus piešimo mokykla: 1866–1915 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2017):
