Jonas Rustemas (apie 1762–1835) Žydė

Aprašymas

Jonas Rustemas (apie 1762–1835)
Žydė
1830 (?), pop., pieštukas, akvarelė, 20 x 10
Sign. prie figūros ženklas, AD: J Rustem

Jonas Rustemas, Žydė, 1830 (?), pop., pieštukas, akvarelė, 20 x 10, signuota prie figūros
deš., ap.: J Rustem, aukščiau įrašyta data: 1830 (?), po figūra baltame fone pieštuku įrašas:
Rustem. Kitoje pusėje priklijuotas nežinomo dailininko (Alfredo Römerio?) piešinys tušu
„Scena prie molberto“

Žymaus Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedros profesoriaus Jono Rustemo
(1762–1835) kūryboje piešinių ir akvarelių žydų gyvenimo ir buities tema yra gan gausu,
ypač jam būdingi atskirų figūrų atvaizdai, kartais viename lape komponuodavo dvi ar tris
figūras. Tokie smulkiųjų formų kūriniai – piešiniai ir akvarelės – buvo labai populiarūs ir
dailininko gyvenamuoju laiku, ir vėliau, kai juos ėmė rinkti kolekcionieriai. Vis dėlto
originalių Rustemo piešinių ir akvarelių išliko santykinai nedaug. Dalį piešinių žinome iš
profesoriaus studentų, visų pirma Gotlibo Kislingo ir Kazimiero Bachmatavičiaus grafinių
kopijų. Privačiuose rinkiniuose esanti akvarelė „Žydė“ galbūt yra porinė tame pačiame
rinkinyje esančiam taip pat akvarele tapytam to paties formato „Žydo su knygomis“ atvaizdui
– abiejuose kūrinėliuose figūros pavaizduotos neutraliame neužtapytame fone, tik po jų
kojomis nutapyti nedideli žalios žemės ploteliai. Vis dėlto, kadangi žydo ir žydės atvaizdai
yra nutapyti ant atskirų popieriaus lakštų, pats dailininkas, matyt, juos traktavo kaip
savarankiškus kūrinius. „Žydės“ akvarelė yra signuota, nors signatūra (esanti ant žalio
„pagrindo“ po figūros kojomis, dešinėje apačioje) matoma ne visai pilnai, jos rašysena
neprieštarauja Rustemo autorystei (palyginimui – 1794 m. Rustemo signatūra.
Viršutiniame dešiniame pagrindo po figūros kojomis kampe yra įrašyta data, bet paskutinis
jos skaitmuo nėra visai aiškus, tikėtina, kad tai 1830 m.
Žydė greičiausiai piešta Vilniuje, ji vilki tradicinius apdarus, kurie turbūt labiausiai ir
traukė dailininko žvilgsnį. Panašiai vilkinčių moterų rastume ne viename Rustemo piešinyje,
viena iš artimiausių analogijų – piešinys iš Vilniaus meno mokyklos dailininkų piešinių
albumo, saugomo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Akvarelė nulieta gan minkštais, švelniais potėpiais, būdingais vėlyvajam Rustemo
kūrybos laikotarpiui, ji vertinga tiek menine, tiek ikonografine prasme.
Įdomus ir piešinys tušu, priklijuotas kitoje šios akvarelės pusėje. Vaizduojama šeimyninė
scena prie molberto, akivaizdžiai turinti komišką, anekdotinę prasmę, kuri dabar yra sunkiai
perskaitoma. Svarstant apie galimą šio piešinio autorių pirmiausia norisi paminėti Alfredo
Römerio (1832–1897) asmenį. Šis dailininkas buvo linkęs į humoristinius piešinius, be to,
labai artimas ir braižas (galima atkreipti dėmesį į paletės vaizdavimą žinomame A. Römerio
piešinyje (il. 3) iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių). Be to,
pavaizduotas dailininkas labai primena Alfredo brolį Edvardą Matą (plg. A. Römerio kito
piešinio iš LMAVB RS) fragmentą , ypač jei atkreipsime dėmesį į specifinę ūsų formą.
Kaip papildomą argumentą galima prisiminti faktą, kad Römeriai turėjo gausius Vilniaus
meno mokyklos auklėtinių ir profesorių piešinių rinkinius, kuriuose būta ir Rustemo piešinių.
Tad galima kelti prielaidą, kad du Rustemo piešti žydų atvaizdai ir A. Römerio piešinys,
vaizduojantis jo brolį E. M. Römerį (1848–1900) prie molberto, kažkada priklausė Römerių
rinkiniams.

Dr. (hp) Rūta Janonienė
Vilniaus dailės akademija