Eugenijus Kulvietis (1883–1959) Natiurmortas daržo gėrybėmis

Aprašymas

Eugenijus Kulvietis (1883–1959)
Natiurmortas daržo gėrybėmis
XX a. vid., drb. ant kart., al., 59 x 76
Sign. AD: E. Kulvietis

KASDIENYBĖS PROZA IR POEZIJA

Kaip vertinti šią stulbinamai tikrovišką Eugenijaus Kulviečio „negyvosios gamtos“ studiją? Iš daugybės natiurmorto porūšių jo kūrinys būtų artimiausias „virtuvės“ žanrui, vaizduojančiam ant valgomojo stalo pabertas daržo gėrybes. Natiurmortas dvelkia lietuviška dvasia, jame nutapyti gerai pažįstami daiktai ir daržovės. Malonus rusvų tonų koloritas padeda išryškinti objektų fiziologinį tikslumą. Akį prikausto kruopštus agurkų piešinys ir tapybinė modeliuotė, pažyminti kiekvieną augalo spurgelį, nukrypimą nuo taisyklingos formos, šviežios žalumos ar gelstelėjusį peraugusios daržovės atspalvį bei medžiaginį daiktų (pintinės, žalvarinės lėkštės, audinio) tikslumą. Autorius stengiasi surasti pusiausvyrą tarp natūralaus daiktų išsidėstymo ir tikslingo režisavimo (draperija, klasikinis natiurmorto komponavimas). Dar prieš kelis dešimtmečius tokia tapybos maniera, tolima nuo lietuviams įprasto kolorizmo ir ekspresyvumo, būtų vertinama kaip negebėjimas kūrybiškai pažvelgti į aplinką. Tačiau moderniosios tapybos raida reabilitavo realizmą ir įtikino, kad kaskart dailėje atgimstančios daiktiškumo apraiškos (neorelizmas, magiškasis realizmas, naujasis figūratyvumas, fotorealizmas) gali tarnauti poteksčių kūrimui, užuominoms apie gyvybės ir materialiojo pasaulio laikinumą. Todėl E. Kulviečio „Natiurmortas su agurkais“ šiandien demonstruoja ne tik fotografinio tikrovės vaizdavimo dailėje galimybes, bet ir byloja apie lietuvių tapybos įvairovę bei autoriaus kultūrinius interesus, galbūt susižavėjimą pozityvizmo idėjomis ar Hippolyteʼo Taineʼo (1828–1893) meno filosofija, dariusia poveikį realizmo ir natūralizmo plėtrai.
E. Kulviečio natiurmortas primena, kad jo profesinį lavinimą veikė dailės ir fotografijos studijos. XIX–XX a. sandūroje fotografija buvo laikoma gamtos pakaitalu akademiniame dailininkų rengimo procese. E. Kulvietis pradėjo mokytis fotografijos 1898 m. Rygoje, vėliau dirbo fotografo studijoje Sankt Peterburge, o 1910–1914 m. gyvendamas JAV, turėjo fotostudiją Čikagos priemiestyje Sisere. Fotografo įgūdžiai skatino E. Kulvietį ir tapyboje siekti iliuzionistinio objektų tikslumo ir kruopštaus tikrovės formų imitavimo. Tad jo natiurmorto esmė – per skrupulingas regimojo pasaulio formas ir bešališką aplinkos fiksavimą kalbėti apie gyvenimo prozą ir poeziją.

Dr. Lijana Natalevičienė