Kajetonas Sklėrius (1876–1932)
Nemunas

Aprašymas

Kajetonas Sklėrius (1876–1932)
Nemunas
1922, pop., akv., 25 x 21,5
Sign. AD: K. Šklėris 1927

Kajetonas Sklėrius (1876 – 1932) – tapytojas, skulptorius. Gimė 1876 m. Kunigiškiuose (Rokiškio apskr.). Mirė 1932 m. Kaune. 1896 m. įstojo į Peterburgo Štiglico dailės mokyklą, kurioje 1903 m. baigė skulptūros skyrių. 1904–1915 m. buvo piešimo ir braižybos mokytojas Liepojos komercinėje mokykloje.1915–1918 m. gyveno Peterburge. Pirmųjų Lietuvos dailės draugijos Vilniuje rengtų parodų dalyvis. Lietuvos meno kūrėjų draugijos paskirtas, 1922–1923 m. vadovavo naujai įkurtai Čiurlionio galerijai. Nuo 1923 m. iki mirties dėstė skulptūrą, akvarelę ir piešimo metodiką Kauno meno mokykloje. 1924–1929 m. buvo šios mokyklos direktorius.
K. Sklėrius daugiau žinomas kaip tapytojas, skulptūros srityje dirbo epizodiškai. Didžiausias ir reikšmingiausias jo skulptūros darbas – alegorinė kompozicija naujojo Lietuvos banko pastato (architektas Mykolas Songaila) frontonui.
Dailininkas laikomas moderniosios lietuvių akvarelės pradininku. Būtent Liepojoje K. Sklėrius susidomėjo šia technika ir apie 1910 m. pradėjo intensyviai tapyti. Jo kūryba, trukusi vos du dešimtmečius, užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. (Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazę ir Kajetono Sklėriaus (1876–1932) kūrybos parodos, „Iš klajonių“, vykusios LDM Radvilų rūmuose, anotaciją).